Sudėtis:
NPK 3,5-0,05-0,05
suminis azotas (N) – 3,5%, organinis (karbamidinis) azotas (CO(NH2)2) – 3,5%, fosforo pentoksidas (P2O5) – 0,05%, kalio oksidas (K2O) – 0,05%, manganas (Mn) – 3,2%, organinės medžiagos – 11,1%, drėgmė – 77,8%, pH – 4,6
Išoriniai mangano trūkumo augaluose požymiai: pilkos dėmės ant grūdinių kultūrų lapų; rapso, pupinių kultūrų, cukrinių runkelių, tabako chlorozė; vaisių-uogų kultūrų lapų kraštų pageltonavimas ir jaunų šakelių džiūvimas.
Funkcijos:
• Manganas aktyviai dalyvauja medžiagų pernešime tarp augalo organų. Jis reikalingas, kad augalai galėtų įsisavinti iš dirvos amoniakinį ir nitratinį azotą. Amoniakiniame augalo maitinime jis atlieka stipraus oksidatoriausfukciją, o nitratiniame – stipraus reduktoriaus. Tuo būdu, trūkstant mangano, sutrinka nitratinio azoto redukcija, padidėja nitratų kaupimasis augalo audiniuose.
• Gali kai kuriuose fermentuose pakeisti magnį, taip pat padidina kai kurių oksidazių aktyvumą. Tai lemia mangano savybė keisti valentingumą plačiame diapazone.
• Dalyvauja fotosintezėje, konkrečiai – jos deguonies susidarymo sistemoje chloroplastuose, labai svarbus elektronų pernešime.
• Aktyvina daugiau nei 35 fermentus, tai grupė nuo mangano priklausančių fermentų, būtinų karotinoidų ir steroliųbiosintezėje bei įtakojančių chromatino struktūrą ir funkcijas.
• Aktyvina taip pat kai kuriuos fermentus, dalyvaujančius aromatinių aminorūgščių (tirozino, fenilalanino) bei antrinių produktų, tokių kaip ligninas, flavonoidai, biosintezėje.
• Būtinas DNR- ir RNR- polimerazių funkcionavimui, taigi ir replikacijai
• Daro įtaką kenksmingų azoto oksidų redukcijai.
